Ankstyvą birželio rytą Kauno Panemunės socialinės globos namuose suplevėsavo trispalvė, kviečianti prisiminti ir pagerbti tuos, kurie patyrė trėmimus, žuvo tremtyje ar pakeliui į ją, buvo kalinami ir kankinami. Gedulas – dėl beprasmiškai prarastų gyvybių, dėl to, kad žmogus kėlė ranką prieš žmogų, tačiau kartu – ir viltis, kad tai niekada nebepasikartotų. Su šiomis mintimis pradėjome paminėjimo renginį, kviesdami įžiebti simbolinį vilties žiburėlį bei tylos minute pagerbti tremtį patyrusius tautiečius. Pabuvę prasmingoje tyloje, visi kartu prisiminėme trėmimų istoriją, senjorai pasidalino savo išgyvenimais, prisiminimais. Minėjimą įprasmino simboliniai raktai, kuriuos sukūrė dienos centrų lankytojai. Raktas – tarsi tremties simbolis, kadangi į nežinią tremiami lietuviai paliko savo sodybas, svirnus ir namus nerakintus, neturėdami vilties sugrįžti. Norėdami sustiprinti savo viltį ir supratimą apie tai, kad šiandien turime savo laisvą tėvynę, o ir kiekvienas savo namus, kampelį, kambarėlį, į kurį sugrįžtame, kuris yra mūsų užuovėja, prieglobstis, tvirtovė, senjorai sujungė šiuos raktus į vieną didelį ryšulį. Renginio pabaigoje skambėjo tremtinių dainos, o padainavę senjorai dar liko pabūti kartu, pabendrauti, pailsėti ąžuolų paunksmėje.