VŠĮ KAUNO PANEMUNĖS SOCIALINĖS GLOBOS NAMAI

Kaip gamtoje turime jau šimtmečius nusistovėjusius ciklus – metų laikus, taip ir žmogaus gyvenimas prabėga susidėliojęs iš tarpsnių – vaikystę keičia jaunystė, jaunystę – branda ir senatvė. Kiekvienas gyvenimo etapas – tai mokytojas, kurio padedami atrandame naujas tiesas, galbūt naujus pomėgius, supratimą apie gyvenimo ir mūsų pačių būties šioje žemėje prasmę. Kiekviename gyvenimo tarpsnyje slypi jėga, verčianti mus judėti, mąstyti, o taip pat ir svajoti.
Šią pagyvenusių žmonių mėnesio savaitę, daug kalbėdami apie emocijas, jausmus, jų išraišką senatvėje, nejučia priėjome prie išvados, kad rudenį gamtoje galime sutapatinti su gyvenimo rudeniu. Ketvirtadienį globos namų gyventojai ir dienos centrų lankytojai iš rudens gėrybių, gamtoje randamų medžiagų kūrė mandalas, kurios buvo sujungtos į bendrą interaktyvią parodėlę. Penktadienį senjorai susirinko į lyrinę – poetinę popietę, kurios metu, skambant atpalaiduojančiai muzikai, skaitėme įvairių poetų eiles, įkvepiančius tekstus apie rudenį, gyvenimą, gamtą, gyvenimo saulėlydyje kylančius jausmus, o taip pat ir patarimus apie tai, kaip džiaugtis tuo, ką turi ir prasmingai išnaudoti turimą laiką. Pasiklausę gražių minčių ir nurimę fiziškai bei dvasiškai, senjorai visi kartu sukūrė dar vieną mandalą, į ją sudėdami savo tuo metu patiriamus jausmus, emocijas ir tokiu būdu jas paleisdami.
Vieningai nutarėme, kad emocijos ir jausmai yra labai svarbi mūsų geros savijautos ir sveikatos dalis, ypač rudenį, kai gamta keičia savo rūbą ir mus užplūsta apmąstymai, o galbūt kirba ir liūdesys. Svarbu, kad mokėtume tas emocijas atpažinti, įvardinti, o atėjus laikui jas paleisti, išsikalbėti, pasipasakoti, bendrauti vienas su kitu. Dėkojame mūsų senjorams už jų atvirumą ir įsitraukimą į bendrą veiklą.
Skip to content